Čiurlionis užsieniečių akimis? Kokį jį mato Ukrainos menininkai? Atsakymą rasite parodoje ,,Septyni”, kurioje savo interpretacijas apie Lietuvai svarbų kūrėją pateikia ukrainiečiai menininkai.
Parodos idėja gimė dar prieš kultūrinius protestus ir streikus Lietuvoje, tačiau laikui bėgant ji įgavo naują skambesį. Šiandien šį projektą galima traktuoti ir kaip pasipriešinimo aktą – bandymą išsaugoti harmonijos pojūtį pasaulyje, kuriame pusiausvyra nuolat griūva.
„Septyni“ – tai ne tik dialogas su Čiurlioniu. Tai pokalbis apie suvokimą – apie tai, kaip jauni Ukrainos menininkai, gyvenantys karo, permainų, netekties ir ištvermės sąlygomis, reaguoja į jo muziką. Kaip per garsą jie regi spalvą, o per spalvą – save pačius. Ši paroda nėra interpretacija, o virsmas: muzikos – vaizdu, ritmo – forma, patirties – šviesa. Galbūt tai ir yra tikroji Čiurlionio kalba – tokia, kurios dar tik mokomės, net ir po šimto metų.
Parodos kuratorė ukrainietė Veronika Synenka:
„Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gyveno ir kūrė tarp muzikos ir tapybos – tarsi ieškodamas dar neegzistuojančios kalbos. Jam garsas turėjo spalvą, o spalva – ritmą. Projektas „Septyni“ tęsia šią sinestezijos idėją – ne kaip formalų eksperimentą, o kaip būdą pajusti ryšį tarp vidinio ir išorinio pasaulio, tarp laiko ir vaizdo.”
Parodos centre – Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ (1907). Šis kūrinys buvo padalytas į septynias dalis, kiekviena jų skirta vienam Ukrainos menininkui, kartu priskiriant muzikinę natą ir spalvą. Kiekvienas menininkas dirbo monochromiškai, klausydamasis savo muzikos fragmento kaip vidinio regėjimo erdvės. Iš šio proceso gimė septynios skirtingos vizualinės būsenos – nuo įžangos iki finalo, nuo tylos iki audros, nuo bangos iki ramybės.
Skaičiaus Septyni pasirinkimas – neatsitiktinis. Jis atliepia septynias muzikinės gamos natas, septynias matomo spektro spalvas ir septynias simfonijos dalis – simbolinę pilnatvės ir harmonijos struktūrą. Parodos metu darbai išdėstyti pagal spalvų spektrą (nuo raudonos iki violetinės), muzikines natas (nuo do iki si) ir simfoninių fragmentų chronologiją (nuo pirmojo iki paskutinio). Tokiu būdu lankytojas patiria vizualinę simfoniją, kurioje muzika, spalva ir meninė vizija susilieja į vieningą suvokimo ritmą.
Menininkai: Andrii Fisher, Artem Karas, Maria Isaeva, Veronika Synenka, Kostiantyn Lapushen, Taisiia Karas, The Ambrozia Project
Kuratorė: Veronika Synenka
Krepšelis
Krepšelis tuščias.